Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilusios diskusijos apie žemės ūkio paskirties sklypų naudojimą ir paskirties keitimą išryškino gerokai platesnį klausimą – kiek žemės savininkų žino, kokia plėtra jų teritorijoje jau yra numatyta?  

Nekilnojamojo turto duomenų platforma „Digital Property Market“ išanalizavo apie 2,6 mln. Lietuvos žemės sklypų ir nustatė, kad mažiausiai 115 206 žemės ūkio paskirties sklypai, užimantys daugiau kaip 120 tūkst. hektarų, patenka į savivaldybių bendruosiuose planuose numatytas gyvenamąsias teritorijas.

Pasak platformos įkūrėjo Romo Kvaselio, vertinant sklypo galimybes vien jo dabartinės paskirties nepakanka – svarbu atsižvelgti ir į teritorijų planavimo dokumentus.

„Žmogus gali matyti, kad Registrų centre jo sklypas tebėra žemės ūkio paskirties, ir tuo savo vertinimą baigti. Tačiau bendrasis planas gali rodyti visai kitą tos teritorijos perspektyvą. Jei jame numatyta gyvenamoji plėtra, tai gali atverti galimybę keisti sklypo paskirtį. Tai, žinoma, dar nereiškia, kad konkrečiame sklype galima gyvenamoji statyba – kiekvieną atvejį reikia vertinti individualiai, atsižvelgiant į sklypui taikomus apribojimus. Vis dėlto tokia perspektyva gali keisti ne tik galimą žemės panaudojimą, bet ir jos ekonominę vertę“, – sako R. Kvaselis. 

Daugiausia sklypų – Vilniuje, didžiausi plotai – rajonuose

Didžiausias į gyvenamąsias teritorijas patenkančių žemės ūkio paskirties sklypų skaičius nustatytas Vilniaus mieste – 25 657, Trakų rajone – 19 301, Marijampolės savivaldybėje – 12 834, Širvintų rajone – 11 796.

Vertinant bendrą jų plotą, pirmauja Trakų rajonas – 37 279 ha, Širvintų rajonas – 25 292 ha, Šilutės rajonas – 16 853 ha. Šiuose rajonuose vidutinis analizuotas sklypas siekia apie 2 hektarus, o Vilniaus mieste – apie 12 arų.

Visoje analizėje vidutinis sklypo dydis siekia apie 105 arus. Didesnių sklypų atveju aktuali gali būti ne tik paskirties keitimo, bet ir jų padalijimo į mažesnius sklypus galimybė. Konkretus procesas priklauso nuo teritorijos, planavimo dokumentų ir sklypui taikomų reikalavimų.

Žemės savininkai aktyviau domisi paskirties keitimu 

Pastarųjų savaičių viešos diskusijos apie žemės ūkio paskirties sklypų naudojimą paskatino ir didesnį pačių žemės savininkų susidomėjimą. Pasak R. Kvaselio, paskirties keitimas šiuo metu yra viena dažniausių jų platformoje sulaukiamų užklausų.

„Žmonės nori suprasti, ar jų žemės ūkio paskirties sklypas turi kitokių vystymo galimybių. Tačiau pradėti reikėtų ne nuo prielaidos, kad paskirtį galima pakeisti, o nuo to, ką konkrečiam sklypui numato bendrasis planas ir kokie reikalavimai jam taikomi. Bendrasis planas gali sudaryti galimybę keisti paskirtį, tačiau kartu nustatyti papildomas sąlygas ir kriterijus – pavyzdžiui, sklypo dydžiui, užstatymo plotui atskirose zonose ar atstumams iki kitų objektų. Todėl kiekvieno sklypo situaciją reikia vertinti individualiai“, – sako R. Kvaselis. 

Pasak R. Kvaselio, suaktyvėjęs susidomėjimas rodo, kad vieša diskusija paskatino dalį savininkų iš naujo įvertinti savo turimą žemę ir pasidomėti ne tik dabartine jos paskirtimi, bet ir teritorijų planavimo dokumentuose numatytomis galimybėmis . 

„Digital Property Market“ analizė atlikta remiantis Nekilnojamojo turto registro ir Teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis.  Iš viso analizuota apie 2,6 mln. Lietuvos žemės sklypų.